Šiame įraše pateikiamas neredaguotas pokalbis tarp vartotojo Valdo ir „Google Gemini“ dirbtinio intelekto modelio. Diskusijoje gilinamasi į didžiųjų kalbos modelių (LLM) saugumo spragas, asmens duomenų apsaugą, dirbtinio intelekto veikimo principus ir jo ateities…
悪い
テクノロジーの未来と人間の意味についての対話
Valdas: Gerai, o tai kas yra dažnių juosta? Kokiu tikslumu jos paskirstomos? Nejaugi, pavyzdžiui, 1 dažnis ir 2 dažnis arba 1 dažnis ir 1.1 dažnis jau yra kas kita? Suprantu, kad gal klausimas keistai atrodo, bet gal suprasi, kas man įdomu. 🙂 Gemini: Tai yra puikus ir…
どこへでもチケット
Tas garsas, ritmingas ir atkaklus kaip inkvizitoriaus tardymas, seniai tapo mano vidiniu metronomu, mušančiu ne maldos, o irimo taktą. Lašas. Tyla. Lašas. Prausyklos čiaupas koridoriaus gale, sugedęs gal nuo pavasario, per kiauras naktis kalė vinį į begalybės karstą,…
水族館
Stiklinė siena tarp manęs ir jų, o gal tarp manęs ir visko – plona, vos juntama, bet neįveikiama lyg laiko tėkmė. Sėdžiu apskurusioje laukiamojo kėdėje, kurios dermantinas įtrūkęs lyg sukietėjusi žemė, ir stebiu jų nebylų, pripildytą vandens gyvenimą. Lėtas,…
交差点
Sunkus, lyg cemento dulkėmis permirkęs kūnas lipo į dviaukščio autobuso vidurius, kiekvienas laiptelis – atskiras skausmo proveržis per kelius ir klubus, lyg kas suktų aprūdijusius varžtus kūno sujungimuose. Viršutinis aukštas, kaip visada, dvokė šlapia vilna ir…
スタッフ
I Praeitis – tai apleistas geležinkelis, įsirėžęs į miesto pakraštį. Bėgiai, du surūdiję randai, vis dar čia, bet traukiniai jais nebevažiuoja. Einu jais lėtai, atsargiai, lyg bijodamas įsmukti į laiką. Po kojomis girgžda skalda, o seni mediniai pabėgiai, sutrūniję ir…
儀式
Skalbimo mašinos būgnas suko savo tylų, mechanišką ritualą, ir aš stebėjau jį lyg užhipnotizuotas, sėdėdamas ant šaltų vonios plytelių. Pasaulis, sumažintas iki muilino vandens ir besisukančių audinių. Išmirkę, susivėlę pavidalai – lyg paskendusios viltys – plakėsi į…
Aš laimėjau
Mes nekariaujame dėl abstrakčių sąvokų – teisingumo, laisvės ar dievų. Tai tik iškabos, kuriomis politikai, tie patys susireikšminę geresnių kostiumų versijos, pridengia kur kas senesnį, purviną impulsą. Zirzdamas nuleidau koją ant pirmo cementinio rūsio laiptelio, ir…
Fontanas
Karštis virš aikštės virpėjo kaip permatomas drebutis, sugėręs į save pastatų atspindžius ir pavertęs juos virpančiais miražais. Pačiame centre, lyg aukuras pagoniškai dievybei, tryško fontanas – jo srovės, it suakmenėjusios gyvačių nugaros, šovė į dangų ir krito…
Sraigė
Lijo. Ne, čia nebuvo tas ramus, bubenantis lietus iš senų knygų. Čia dangus vėmė tulžimi, o valytuvai, lyg du isteriški pamokslininkai, beviltiškai mojavo priešais akis, bandydami nuvalyti pasaulį, bet tik ištepliodami jį į neryškias šviesų dėmes. Kelias, blizgantis…