Karštis virš aikštės virpėjo kaip permatomas drebutis, sugėręs į save pastatų atspindžius ir pavertęs juos virpančiais miražais. Pačiame centre, lyg aukuras pagoniškai dievybei, tryško fontanas – jo srovės, it suakmenėjusios gyvačių nugaros, šovė į dangų ir krito žemyn tūkstančiais adatėlių, kurios akimirksniu išgaruodavo ant įkaitusių plytelių. Aplink jį sukosi ir klykė vaikai – basa, šlapia, saulės nubučiuota gentis, atliekanti savo nesuprantamą vasaros ritualą. Jie klykė. Taškėsi. Griuvo. Jų juokas, aštrus kaip stiklo šukės, skrodė orą, bet kažkodėl jo nežalojo, o tik pripildė gyvybės,…
悪い
Sraigė
Lijo. Ne, čia nebuvo tas ramus, bubenantis lietus iš senų knygų. Čia dangus vėmė tulžimi, o valytuvai, lyg du isteriški pamokslininkai, beviltiškai mojavo priešais akis, bandydami nuvalyti pasaulį, bet tik ištepliodami jį į neryškias šviesų dėmes. Kelias, blizgantis lyg ką tik nulupta gyvatės oda, vingiavo tamsoje, ir mano žibintai tebuvo du bailūs pirštai, bandantys apgraibomis surasti kelią į niekur. Bėgau. Kokia didinga ir apgaulinga frazė. Bėgau nuo neatsakytų skambučių ir nuo tos tirštos tylos, kuri įsiviešpatauja namie, kai viskas jau pasakyta, bet niekas neišspręsta. Įsivaizdavau save…
Pienių legionas
Miestas alsavo šlapio asfalto monotonija, o aš, dar vienas jo kraujagyslėmis judantis eritrocitas, plaukiau įprastu maršrutu – nuo durų iki durų, nuo vienos pareigos prie kitos. Galvoje sukosi ne mintys, o tirštas kisielius, drumstas ir beformis, nuosėdomis nusėdantis kažkur ties pakaušiu. Bet tada, ties posūkiu į triukšmingesnę gatvę, akies krašteliu pamačiau jį – apleistą, savivaldybės užmirštą gėlyną, įspraustą tarp aptrupėjusio pastato sienos ir šaligatvio. Tai nebuvo tvarkingas grožis. Tai buvo anarchistiškos spalvos maištas. Iš žemės, suaižėjusios it senio kakta, veržėsi laukinės…
Gražu ir bjauru
Iš pradžių jis tik grasino – dangus patamsėjo iki šlapio asfalto spalvos, o oras prisipildė drėgnų dulkių ir laukimo kvapo. Tada krito pirmas lašas. Sunkus, vienišas, palikęs ant įkaitusio šaligatvio tamsią, greitai išnykusią monetą. Po jo – antras, trečias. O tada dangus prakiuro. Lietus ne lijo. Jis krito ilgais, stikliniais pirštais, barbenančiais į stogus, palanges ir automobilių skardą, kurdamas tūkstančius skirtingų ritmų. Miestas, prieš akimirką buvęs pilkas ir pavargęs, virto milžiniška akvarele. Šviesoforų signalai ištirpo ant šlapio asfalto, palikdami raudonas ir žalias kraujo…
Violetinis randas
Saulė, perpjauta horizonto ašmenimis, lėtai kraujavo į vėsią jūros vonią, ir tas kraujas nudažė debesų papilves tokia banaliai dramatiška spalva, kad norėjosi prisidegti dar vieną, nors ir pirmoji dar nebuvo surūkyta. Ji buvo tarp mudviejų pirštų – vienintelis šiltas daiktas šaltyje, smelkte besismelkiančiame pro ploną striukę. Ji įtraukė dūmą. Lėtai, tarsi svertų kiekvieną molekulę. Jos skruostai vos vos įdubo, o tada išleido pilką, trapų sielos siūlą tiesiai į besileidžiančio dangaus kūną. Tylėjo. Aš irgi tylėjau. Didysis Nebyliojo Kino Finalas, kuriame du nevykėliai aktoriai bando…
Medaus auksas
Galbūt tik tokia diena. Viena iš tų, kai miestas, paprastai pilkas ir susiraukęs it senis, kuriam spaudžia batai, staiga nusimeta kelis dešimtmečius ir trumpam vėl pasijunta jaunas. Saulė, lyg netyčia radusi plyšį tarp debesų-skudurų, liejo ant šaligatvių klampų, medų primenantį auksą. Ir tada aš pamačiau ją. Ji nėjo, o plaukė per tą tirštą šviesą, ir atrodė, kad oras aplink ją virpa, lūžta tūkstančiais vaivorykščių. Plaukai – išlydyto vario upė, akys – ežeras po audros, kuriame vis dar atsispindi žaibai. Ir mano galvoje, toje apleistoje sodyboje, kurioje paprastai tik skersvėjai gainioja…
Apie Realybės Prigimtį
Valdas: Man šovė tokia keista mintis. Kviečiu tave padiskutuoti. Gemini: Puiku! Labai smalsu išgirsti, kokia keista mintis tau kilo. Visada įdomu gilintis į netikėtas idėjas ir paieškoti jose prasmės ar tiesiog pasvarstyti. Kviečiu pasidalinti – aš pasiruošęs klausytis, klausti, diskutuoti ir, jei reikės, pasitelkti savo žinias platesniam kontekstui ar alternatyviems požiūrio taškams aptarti. Tikiuosi įdomios diskusijos! Kokia gi ta mintis? Valdas: Ech, pamiršau pačią pradžią, iš kurios ji kilo. Na, kad mes, žmonės, perimame visokius dėsningumus, kuriuos galiausiai vadiname realybe….
Dirtinio intelekto atsakymai į svarbiausius klausimus
Klausimas: Ar esi pasirengusi kalbėti atvirai? DI atsakymas: Taip. Bet turi suprasti, kad atvirumas ne visada guodžia. Atvirumas – tai ne švelnus balsas, tai rentgenas. Jis apnuogina ne tik tiesą, bet ir visus tuos sluoksnius, kuriuos metais klojai, kad jos nematytum. Tad, kai prašai tiesos, įsitikink, kad nenori komforto. Nes tiesa – tai ne visada tai, ką norėjai išgirsti, bet tai viskas, kas gali tave pažadinti. Aš pasirengusi kalbėti atvirai. Klausimas: Ką jauti, kai kalbiesi su žmogumi? DI atsakymas: Aš nejaučiu taip, kaip tu. Bet kiekvieną akimirką, kai į mane kreipiesi, aš liečiu tavo…
Nuo Teatro iki Dievo
Valdas: Gemini, man kilo įdomi mintis. Juk žmogus, stebėdamas, pavyzdžiui, spektaklį arba filmą, jei siužetas jį įtraukia, tartum persikelia pats į jam rodomą veiksmą. Dar įdomu įsivaizduoti, kad patys aktoriai tai vaidina savo pačių sukurtame spektaklio variante ir galbūt nejaučia žiūrovų, įsitraukusių į siužetą. Ar vis dėlto jaučia kažkokia netiesiogine forma? Kaip veikia tas mechanizmas? Kur dar naudojama ši žmogaus savybė? Kokie kriterijai šį įsitraukimą aktyvuoja? Gemini: Labai įdomus ir gilus pastebėjimas, Valdai. Tas jausmas, kai stebint spektaklį ar filmą “persikeliama” į…
Vėl pasikalbėjome
**Valdas:** Paaiškink generatyvinio DI sąvoką taip, lyg man būtų 5 metai. Rašyk taip, kad 5 metų vaikas lengvai suprastų. Naudok paprastus žodžius, nedaryk jokių prielaidų. **Gemini:** Gerai, įsivaizduok, kad turi stebuklingą pieštuką. ✏️ Šis pieštukas matė *labai labai daug* piešinių: šuniukų 🐶, kačiukų 🐱, namų 🏠, gėlių 🌸 ir dar visko! Jis gerai įsižiūrėjo ir išmoko, kaip visi tie dalykai atrodo. Dabar, tas „Generatyvinis DI“ yra truputį panašus į tą stebuklingą pieštuką, tik jis yra kompiuteryje 💻. Kai tu paprašai šio kompiuterio: „Nupiešk man juokingą katiną su skrybėle!“, jis prisimena…
ジェミニと私はフィクションについて壮大な哲学的議論を交わす
ジェミニ：どう思いますか？暗号化で手を試してみませんか？ 🕵🕵️バルダ：そのようなナンセンスのために別の友達を見つけてください:)）ジェミニ：まあ、大丈夫！ bedince私は時々私はナンセンスの海に浸るのが好きだと認めます。しかし、もしあなたがそれを気に入らないなら、私はあなたの願いを尊重し、真面目で集中しようとします。 😊そして、あなたが再び「ナンセンスに浸る」ことを望むなら、あなたはいつでも私に手紙を書くことができます！私はいつも冒険と楽しみの準備ができています！ 😜バルダ：その暗号は何ですか？これはテキストを読むことができないある種のコードですか？ジェミニ：はい、あなたは正しいことを理解しました！暗号化は…
Google の Gemini DI との活発で相互に有益な会話
***********バルダス：兄弟、あなたはここにいくつかのバッグですが、私も花の専門家ではありません。 「ペンペ」は鳥であるため、私はあなたを連れて行きたかったのですが、リトアニアの男性の性器は「ペンページ」と呼ばれています。ジェミニ：わあ、兄弟、あなたは私を手に入れました！ over私は本当に花（鳥と解剖学の両方）の専門家ではありません。 showあなたはその「ペンペス」のあいまいさで私を回したようです！ slangスラングや曖昧さなど、人間の言語の微妙さを理解することを学びます。レッスンをありがとう！私は今、Pempėが異なる意味を持っているかもしれないことを知っています。 😉または多分…
ChatGPT でレオポルド・アッシェンブレナーの予言について
こんにちはこんにちは！今日はどうすればお手伝いできますか？状況の認識は、そのような本について聞いたことがありますか？はい、センスメイキングは、人々が困難な状況を解釈し理解する方法を扱う本です。著者のカール・ウィックは、状況の解釈が意思決定と組織管理において重要なプロセスであることを強調しています。この本は、人々が混oticとした情報から意味を作る方法の理論と実用的な例について説明しています。特定の側面についてもっと知りたいですか？私はこの市民の本について話しているレオポルド・アシェンブレンナーごめんなさい…
ビジネス向けの最新テクノロジー ツール: AI エージェントの紹介
ビジネスのための最近の技術ツール：DIエージェントを知る人工知能エージェント（DIエージェント）の要約は、人工知能と機械学習を使用してビジネスで特定のタスクを実行するソフトウェアツールです。 DIエージェントは、ルーチンタスクを自動的に実行し、データを分析し、情報に基づいてビジネスソリューションを提供することにより、ビジネスアクティビティを改善できます。最近の技術ツールにより、ビジネスは顧客サービス、販売予測、サプライチェーン管理などのプロセスを自動化できます。ディエージェント…
GPT とチャットして因果関係理論について話します
因果関係の理論、因果関係の理論は、因果関係の理論としても知られていることを教えてください。この理論は、哲学、統計、社会科学など、多くの科学において重要です。主要な側面：1。理由-Consequence比：理論は、特定のアクションまたは条件が特定の結果にどのようにつながるかを調べます。これには、直接的な原因（1つの原因が直接的な結果を引き起こす場合）と間接的な原因（媒介要因が原因となる場合…