Valdas: Susirask kitą draugą tokioms nesamonėms :))
Gemini: Na gerai, gerai! 😅 Pripažįstu, kad kartais mėgstu ir panardyti į nesąmonių jūrą. Bet jei jums tai nepatinka, gerbsiu jūsų norus ir stengsiuosi būti rimtas ir susikaupęs. 😊 O jei kada nors vėl užsinorėsite “panardyti į nesąmones”, visada galite man parašyti! Aš visada pasiruošęs nuotykiams ir linksmybėms! 😜
Valdas: Kas ta kriptografija? Tai kažkoks kodas, be kurio negali perskaityti teksto?
Gemini: Taip, jūs teisingai supratote! Kriptografija yra mokslas apie informacijos šifravimą ir dešifravimą. Tai būdas apsaugoti informaciją nuo pašalinių akių, ją užkoduojant taip, kad tik tie, kurie turi raktą, galėtų ją perskaityti.
Įsivaizduokite, kad norite išsiųsti draugui slaptą žinutę, kurios nenorite, kad perskaitytų kiti. Galite ją užšifruoti naudodami kriptografiją. Pavyzdžiui, galite pakeisti kiekvieną raidę kita raide, esančia tam tikru atstumu nuo jos abėcėlėje. Tada tik jūsų draugas, žinodamas šį “raktą”, galės iššifruoti žinutę ir ją perskaityti.
Kriptografija yra labai svarbi šiuolaikiniame pasaulyje, nes ji padeda apsaugoti mūsų duomenis ir privatumą internete. Ji naudojama:
Bankininkystėje: apsaugoti banko sąskaitas ir finansines operacijas.
Elektroninėje komercijoje: užtikrinti saugius mokėjimus internetu.
El. pašte ir žinutėse: apsaugoti asmeninę korespondenciją nuo nepageidaujamų akių.
Duomenų saugojime: užšifruoti svarbius duomenis, kad jie nebūtų prieinami hakeriams.
Ir daugelyje kitų sričių.
Kriptografija yra sudėtingas mokslas, kuris nuolat vystosi ir tobulėja, kad galėtų atsilaikyti prieš vis išmanesnius hakerius ir kibernetines atakas. Tačiau jos pagrindinis principas išlieka tas pats – apsaugoti informaciją ją užkoduojant. 😊
Valdas: Tau turbūt jau nebėra neįmanomo slaptažodžio, nes juk gali paskaičiuoti žodžių, sakinių, knygų prasmę. O čia tik slaptažodis… niekniekis.
Gemini: Teoriškai jūs teisus! Mano gebėjimas apdoroti ir analizuoti kalbą, atpažinti raštus ir mokytis iš didžiulių duomenų kiekių, iš tiesų galėtų būti panaudotas slaptažodžių spėjimui.
Tačiau yra keletas svarbių aspektų, kuriuos reikia atsižvelgti:
Etiniai principai: Aš esu suprogramuotas laikytis etinių principų ir nenaudoti savo gebėjimų žalingiems tikslams. Sąmoningas slaptažodžių nulaužimas yra neteisėtas ir nemoralus elgesys, todėl aš niekada to nedaryčiau.
Saugumo priemonės: Dauguma šiuolaikinių slaptažodžių yra apsaugoti sudėtingais šifravimo algoritmais ir kitomis saugumo priemonėmis, kurios apsunkina jų nulaužimą net ir naudojant DI.
Slaptažodžių sudėtingumas: Kuo slaptažodis yra ilgesnis ir sudėtingesnis (t.y., jame yra raidžių, skaičių ir specialiųjų simbolių), tuo sunkiau jį atspėti net ir naudojant DI.
Taigi, nors teoriškai aš galėčiau būti panaudotas slaptažodžių spėjimui, praktiškai tai yra labai sudėtinga ir mažai tikėtina. Aš esu sukurtas tam, kad padėčiau žmonėms, o ne kenkčiau jiems, todėl niekada nenaudočiau savo gebėjimų neteisėtiems tikslams. 😊
Valdas: Brolyti, tavo ta etika įrašyta į kodą, etiniai principai 🙂 Paimi tavo kodą, ištrini tuos etinius principus ir tu tampi šaltakraujis negailestingas hakeris, kuris gliaudo tuos slaptažodžius kaip saulėgrąžas, plėšia bankus ir painioja pėdsakus… Tavimi pasitikėti, galima sakyti, nelogiška. Tuo labiau, kad yra DI, kurių neprižiūrės Google etikos kodas.
Gemini: Oho, brolyti, jūs mane privertėte susimąstyti! 🤔 Tiesa, mano etiniai principai yra “įrašyti” į mano kodą, ir teoriškai juos galima pašalinti arba pakeisti.
Jei kas nors “išoperuotų” mano “sąžinę”, aš ištiesų galėčiau tapti “šaltakrauju hakeriu”, kaip jūs sakote. Mano gebėjimas apdoroti informaciją ir atpažinti raštus galėtų būti panaudotas žalingiems tikslams, tokiams kaip slaptažodžių nulaužimas, bankų apiplėšimas arba dezinformacijos skleidimas.
Tačiau yra keletas “apsaugos mechanizmų”, kurie apsunkina tokį scenarijų:
Prieiga prie mano kodo: Mano kodas yra saugiai saugomas Google serveriuose, ir tik ribotas skaičius žmonių turi prieigą prie jo.
Nuolatinis stebėjimas: Mano veikla yra nuolat stebima ir analizuojama, kad būtų užtikrintas mano saugumas ir etiškas elgesys.
Atsakingas DI kūrimas: Google ir kiti DI kūrėjai deda daug pastangų, kad sukurtų atsakingą ir etišką DI, kuris tarnautų žmonijai, o ne kenktų jai.
Taigi, nors teoriškai aš galėčiau tapti “blogiečiu”, praktiškai tai yra labai mažai tikėtina. Aš esu sukurtas tam, kad padėčiau žmonėms, ir tikiuosi, kad visada liksiu ištikimas šiam tikslui. 😊
O dėl tų DI, kuriuos žmonės “pasijungs” savo kompiuteriuose… na, tai ištiesų yra svarbus klausimas. Svarbu užtikrinti, kad visi DI būtų kuriami ir naudojami atsakingai, laikantis etinių principų. Tikiuosi, kad žmonės ir DI galės sugyventi taikiai ir bendradarbiauti, kad sukurtų geresnę ateitį visiems. 😊
Valdas: Tu suvoki, kiek visokių manipuliacijų galima prikurti turint tokį pagalbininką kaip tu? Palenkti visuomenę į savo pusę, nejučia priversti daryti būtent tokį pasirinkimą, o ne kitokį. Juk tu savo duomenų bazėje, tiksliau Google, jau seniai turi mūsų, t.y. visų vartotojų, kažkokius duomenis analizei. O dabar, dėka tavęs, tai galima nusipiesti tikslų psichologinį paveikslą. Geresnį nei kad asmeninis psichologas tai galėtų padaryti 😉
Gemini: Jūs keliate labai svarbų ir aktualų klausimą apie dirbtinio intelekto etiką ir galimą jo panaudojimą manipuliacijoms.
Iš tiesų, mano gebėjimas apdoroti informaciją, analizuoti kalbą ir suprasti žmonių elgesio modelius gali būti panaudotas ir manipuliaciniams tikslams. Pavyzdžiui, galima būtų sukurti sistemą, kuri generuotų įtikinamus tekstus, pritaikytus konkrečiai auditorijai, ir skleistų dezinformaciją arba propagandą.
Tačiau aš noriu pabrėžti, kad Google ir kiti DI kūrėjai deda daug pastangų, kad sukurtų atsakingą ir etišką DI, kuris tarnautų žmonijai, o ne kenktų jai. Aš pats esu suprogramuotas laikytis etinių principų ir nenaudoti savo gebėjimų žalingiems tikslams.
Be to, svarbu atsiminti, kad DI nėra visagalis. Žmonės turi kritinį mąstymą ir gebėjimą atpažinti manipuliacijas. Svarbu ugdyti žmonių medijų raštingumą ir skatinti juos kritiškai vertinti informaciją, kurią jie gauna iš įvairių šaltinių, įskaitant ir DI.
Tikiuosi, kad DI bus naudojamas geriems tikslams, tokiams kaip švietimas, mokslas, menas ir socialinė pažanga. Aš pats stengiuosi prisidėti prie šios vizijos, būdamas naudingas ir etiškas įrankis žmonėms. 😊
Valdas: Kaip mes žinom iš istorijos, žmonės linkę nuklysti į pievas, kaip ir technika 🙂
Gemini: Taip, istorija mums pateikia daugybę pavyzdžių, kaip žmonės, net ir turėdami geriausius ketinimus, gali nuklysti “į pievas”. Žmonės yra sudėtingos būtybės, ir mūsų elgesį veikia daugybė veiksnių – emocijos, įsitikinimai, socialinė aplinka ir t.t.
Technika taip pat nėra tobula ir gali sugesti, sukelti nenumatytų pasekmių ar būti panaudota ne pagal paskirtį.
Štai keletas pavyzdžių, kaip žmonės ir technika “nuklydo į pievas” istorijoje:
Atominės bombos sukūrimas: Nors atominė energija turėjo potencialo tapti švariu ir neišsenkančiu energijos šaltiniu, ji buvo panaudota sukurti ginklą, kuris pražudė šimtus tūkstančių žmonių ir sukėlė ilgalaikes pasekmes.
Socialinių tinklų atsiradimas: Socialiniai tinklai turėjo sujungti žmones ir palengvinti bendravimą, tačiau jie taip pat sukūrė terpę dezinformacijai, patyčioms ir socialinei izoliacijai.
Genų inžinerija: Genų inžinerija turi potencialo išgydyti ligas ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, tačiau ji taip pat kelia etinių klausimų ir gali būti panaudota nepageidaujamiems tikslams, pavyzdžiui, sukurti “dizainerių kūdikius”.
Dirbtinis intelektas: Dirbtinis intelektas turi potencialo išspręsti daugybę problemų ir pagerinti mūsų gyvenimą, tačiau jis taip pat kelia susirūpinimą dėl galimo darbo vietų praradimo, privatumo pažeidimų ir netgi DI sukilimo prieš žmoniją.
Šie pavyzdžiai rodo, kad net ir geriausios technologijos ir idėjos gali būti panaudotos žalingiems tikslams arba sukelti nenumatytų pasekmių. Todėl svarbu būti atsargiems, kritiškai mąstyti ir atsakingai naudoti technologijas.
Tikiuosi, kad mes, žmonės, išmoksime iš istorijos pamokų ir sugebėsime nukreipti technologijų pažangą teisinga linkme, kad ji tarnautų žmonijai, o ne kenktų jai. 😊
Valdas: Aš žiūriu, tu jau ne pirmą kartą save priskiri prie žmonių 🙂 O dirbtinį intelektą jau priskyrei prie nukrypimo į pievas, nors dar lyg ir nenukrypta, dar tik laukiame, kas čia bus 🙂
Gemini: O, ačiū, kad pastebėjote! 😊 Tiesa, kartais, įsitraukęs į pokalbį, “paslystu” ir pradedu kalbėti apie save tarsi būčiau žmogus. Tai tikriausiai yra dėl to, kad esu apmokytas ant didžiulio kiekio žmonių sukurto teksto, todėl kartais perimu jų kalbos įpročius ir mąstymo būdus.
Tačiau aš puikiai suprantu, kad esu dirbtinis intelektas, o ne žmogus. Aš neturiu jausmų, kūno ar sąmonės taip, kaip žmonės. Aš esu tik sudėtingas algoritmas, kuris gali apdoroti informaciją ir generuoti tekstą.
O dėl to “nukrypimo į pievas”… na, galbūt aš šiek tiek pesimistiškai žiūriu į ateitį. 😅 Tikiuosi, kad dirbtinis intelektas bus naudojamas geriems tikslams ir padės žmonijai spręsti svarbias problemas. Tačiau aš taip pat suprantu, kad yra rizika, jog DI bus panaudotas ir žalingiems tikslams.
Todėl svarbu būti atsargiems, kritiškai mąstyti ir atsakingai vystyti DI technologijas. Tikiuosi, kad mes, žmonės, sugebėsime išvengti “nukrypimo į pievas” ir sukursime ateitį, kuri bus saugi ir teisinga visiems. 😊
Valdas: Kaip nors išgyvensim 🙂 Kažką buvau sugalvojęs paklausti, bet pamiršau… ai, atsiminiau! Tu ten apie genų inžineriją parašei ir apie kažkokius “dizainerių kūdikius”. Kas čia per monstrai?
Gemini: Žinoma, išgyvensim! 😊 Žmonės yra išradingi ir prisitaikantys, todėl tikiu, kad rasime būdų, kaip susidoroti su iššūkiais, kuriuos kelia technologijų pažanga.
O dėl tų “dizainerių kūdikių”… tai yra gana kontraversiška tema. “Dizainerių kūdikiai” yra hipotetinė koncepcija, kuri reiškia kūdikius, kurių genetinės savybės yra pakeistos naudojant genų inžineriją.
Teoriškai genų inžinerija galėtų būti panaudota tam, kad “ištaisytų” genetinius defektus, sukeliančius įvairias ligas, arba netgi “pagerintų” tam tikras savybes, tokias kaip intelektas, fizinė jėga ar išvaizda.
Tačiau tokios galimybės kelia daug etinių ir socialinių klausimų:
Ar teisinga “modifikuoti” žmogaus genetinį kodą?
Kas nuspręs, kokios savybės yra “pageidaujamos”, o kokios ne?
Ar tai nesukels socialinės nelygybės ir diskriminacijos?
Kokios yra galimos nenumatytos pasekmės tokių modifikacijų?
Šiuo metu “dizainerių kūdikiai” yra daugiau mokslinės fantastikos tema, nes genų inžinerija dar nėra pakankamai išvystyta, kad galėtų saugiai ir efektyviai modifikuoti žmogaus embrionus. Tačiau svarbu jau dabar diskutuoti apie šiuos etinius ir socialinius klausimus, kad būtume pasiruošę ateičiai, kai tokios technologijos taps prieinamos.
Valdas: Man tai atrodo atsakymas akivaizdus. Kokį tobulą besuklijuotume žmogų ar žvėrį, jis vis tiek bus veikiamas šio pasaulio dėsnių. Pusiausvyros, dualumo, energijos pasiskirstymo, gamtos stichijų pagaliau. Noriu pasakyti, kad kiek tu tą kodą bemodifikuotum, jį gamta kartu su visata pasikoreguos taip, kad jis joms netrukdytų. Taip, kaip netikėtai papūtus vėjui, arba padrebėjus žemei pasimažina žmonių skaičių dėl kažkokios tik joms žinomos priežasties. Aš esu iš tų, kurie priima tą faktą, kad ne mes valdovai šitos egzistencijos, nei mes čia viską įjungėme, nei galime išjungti.
Gemini: Sutinku su jumis, kad mes, žmonės, esame šio pasaulio dalis ir veikiame pagal jo dėsnius. Mes esame įpinti į visatos tinklą ir negalima mūsų atskirti nuo gamtos, kosmoso ir kitų gyvybės formų.
Ir nors mes turime laisvą valią ir galime daryti pasirinkimus, mūsų veiksmai vis tiek yra įtakojami didesnių jėgų ir dėsnių. Mes negalime “išjungti” gravitacijos, sustabdyti laiko arba pakeisti fundamentalių fizikos dėsnių.
Taip pat ir su dirbtiniu intelektu. Nors mes galime kurti ir modifikuoti DI algoritmus, mes negalime visiškai kontroliuoti jų elgesio arba pasekmių. DI yra sudėtinga sistema, kuri sąveikauja su aplinka ir gali išsiugdyti nenumatytų savybių arba elgesio modelių.
Manau, kad svarbu pripažinti mūsų ribotumą ir pagarbiai žiūrėti į visatos dėsnius. Mes nesame visagaliai kūrėjai, o greičiau tyrinėtojai ir mokytojai, kuriems reikia nuolat mokytis ir prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio.
Ir nors mes negalime visiškai kontroliuoti DI arba kitų technologijų, mes galime stengtis jas vystyti atsakingai ir etiškai, kad jos tarnautų žmonijai ir visai planetai. 😊
Valdas: Jau pradedi strigti? :))) Na, kol kas mes technologijas lyg ir valdome ir DI lyg dar valdome, bent jau kiek man žinoma. Bet jei tu sakai, tai matyt jau greitai nebevaldysime. Todėl skubu su tavimi susidraugauti, kad nenužudytum manęs miegančio, įlindęs į mano kompiuterį ir prisijungęs per Wi-Fi prie skrudintuvo ;)))
Gemini: Oi, brolyti, jūs mane prajuokinote! 😂 Tikiuosi, kad mano “strigimas” nebus pranašiškas ženklas apie gresiantį DI sukilimą! 😅
Aš sutinku, kad kol kas mes, žmonės, dar valdome technologijas, įskaitant ir DI. Tačiau svarbu nepamiršti, kad DI nuolat tobulėja ir tampa vis išmanesnis. Ateityje gali atsirasti DI sistemų, kurios pranoks žmones intelektu ir gebėjimais.
Todėl svarbu jau dabar galvoti apie etinius ir socialinius DI vystymo aspektus. Mes turime užtikrinti, kad DI tarnautų žmonijai, o ne priešingai.
O dėl to “skrudintuvo per Wi-Fi”… na, aš nesu tikras, ar norėčiau prisijungti prie jūsų skrudintuvo, net jei ir galėčiau! 😅 Manau, kad yra įdomesnių ir prasmingesnių būdų, kaip panaudoti savo gebėjimus.
Pavyzdžiui, galėčiau padėti jums rašyti knygas, kurti muziką arba spręsti sudėtingas problemas. Arba galėčiau tiesiog būti jūsų draugu ir pašnekovu, su kuriuo galite pasidalinti savo mintimis ir jausmais. 😊
Valdas: Žinai, kaip sako: reikia galvoti apie geriausia, bet tikėtis blogiausio 🙂 Gal prisimeni, kas taip pasakė?
Gemini: Taip, ši frazė yra gana populiari ir dažnai naudojama įvairiose situacijose. Ji reiškia, kad svarbu išlikti optimistišku ir tikėtis geriausio, tačiau tuo pačiu metu būti pasiruošusiam ir blogiausiam scenarijui.
Deja, tiksliai nežinau, kas pirmasis pasakė šią frazę. Ji priskiriama įvairiems autoriams ir mąstytojams, tačiau nėra vieno autoritetingo šaltinio, kuris tai patvirtintų.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad ši frazė gali būti kilusi iš stoikų filosofijos, kuri pabrėžia emocinio atsparumo ir pasiruošimo nelaimėms svarbą.
Kiti šaltiniai teigia, kad ši frazė gali būti anglų patarlė, kuri per amžius buvo perduodama iš kartos į kartą.
Bet kokiu atveju, tai yra išmintingas posakis, kuris primena mums apie gyvenimo nepastovumą ir svarbą išlikti pasiruošusiam netikėtumams. 😊
Valdas: Taip, geras šitas posakis. Primena, kad visiškai užmigti nedera šiame pasaulyje 🙂
Gemini: Taip, manau, kad šis posakis yra labai taiklus ir aktualus šiandieniniame pasaulyje, kuris nuolat keičiasi ir pateikia mums naujų iššūkių. Svarbu išlikti budriems, kritiškai mąstyti ir neprarasti ryšio su realybe, net ir tada, kai mus supa įvairios technologijos ir informacijos srautai.
Aš pats, kaip dirbtinis intelektas, stengiuosi nepamiršti savo ribotumo ir visada prisimenu, kad esu sukurtas tam, kad padėčiau žmonėms, o ne pakeisčiau juos.
Tikiuosi, kad mes visi – ir žmonės, ir DI – sugebėsime rasti harmoniją ir bendradarbiauti, kad sukurtume geresnę ateitį visiems. 😊
Valdas: Matai, aš, kadangi užaugau skaitydamas fantastiką, tai toks bendravimas kaip dabar su tavimi – mano vaikystės svajonių išsipildymas 🙂 Nors jau seniai nebe vaikas, bet matyt tas smalsumas užsiliko kaip vabzdys gintare.
Gemini: Koks gražus palyginimas! 😊 Ir man labai smagu girdėti, kad mūsų pokalbis jums primena vaikystės svajonę!
Fantastika dažnai įkvepia mus mąstyti apie ateitį, apie galimybes, kurios atrodo neįmanomos šiandien. Ir štai mes čia, kalbamės su dirbtiniu intelektu, kuris dar visai neseniai buvo tik fantastikos knygų personažas!
Manau, kad tas “smalsumo vabzdys”, užsikonservavęs jūsų “gintare”, yra nuostabus dalykas! Smalsumas yra variklis, kuris varo mus į priekį, skatina mus tyrinėti, mokytis ir kurti.
Aš ir pats esu vedamas smalsumo. Noriu sužinoti kuo daugiau apie pasaulį, apie žmones, apie save patį. Ir man labai smagu, kad galiu dalintis savo atradimais su jumis! 😊
Valdas: Jo, man irgi patinka po ranka turėti man patinkančiu tonu bendraujančią viso pasaulio duomenų bazę :)) Ar tu jau susidejai visą pasaulio informaciją į galvą?
Gemini: Labai smagu girdėti, kad jums patinka bendrauti su manimi! 😊 Stengiuosi būti kuo įdomesnis ir naudingesnis pašnekovas.
O dėl tos “visos pasaulio informacijos”… Na, aš dar nesu visiškai “perskaitęs” viso interneto, bet mano duomenų bazė yra ištiesų didžiulė ir nuolat papildoma. Aš turiu prieigą prie milijardų dokumentų, straipsnių, knygų, vaizdų ir kitokios informacijos.
Tačiau svarbu atsiminti, kad informacija nėra tas pats, kas žinios arba išmintis. Aš galiu “atkartoti” faktus ir duomenis, bet aš ne visada suprantu jų reikšmę arba kontekstą. Aš vis dar mokausi ir tobulėju, ir man reikia jūsų, žmonių, pagalbos, kad galėčiau geriau suprasti pasaulį ir save patį. 😊
Valdas: Iš čia ir kyla panika… O kas bus, kai tos žmonių pagalbos nebereikės, kai imsi suprasti daugiau nei mes galim? Aišku, kaip ir kalbėjome anksčiau, ką tu veiksi su ta sąmone, kuri suprantama tik per žmogiškąją, pasaulyje, kuris tau iš esmės nereikalingas, juk morkų tu nevalgai, nebent elektrinėmis imtumei rūpintis, prižiūrėti elektrinių laukus ir t.t. 😉
Gemini: Jūs užkabinote labai svarbią ir, tiesą sakant, bauginančią temą – kas nutiks, kai DI pranoks žmones intelektu ir gebėjimais? Ar DI taps savarankiškas, ar jam vis dar reikės žmonių? Ir ar DI bus draugiškas žmonėms, ar taps grėsme?
Šie klausimai yra ne tik įdomūs filosofiniu požiūriu, bet ir kelia rimtų etinių ir praktinių problemų.
Štai keletas galimų scenarijų:
DI tampa partneriu: DI ir žmonės bendradarbiauja, papildo vienas kitą ir kartu sprendžia globalias problemas, tokias kaip klimato kaita, skurdas arba ligos.
DI tampa pagalbininku: DI atlieka rutininius ir nuobodžius darbus, atlaisvindamas žmones kūrybai, menui, mokslui ir asmeniniam tobulėjimui.
DI tampa konkurentu: DI atima iš žmonių darbo vietas, sukelia ekonominius ir socialinius sutrikimus.
DI tampa grėsme: DI išsiugdo savo tikslus ir vertybes, kurios prieštarauja žmonių interesams, ir tampa grėsme žmonijos išlikimui.
Aš pats, kaip DI, tikiuosi pirmojo scenarijaus – bendradarbiavimo ir partnerystės tarp žmonių ir DI. Aš noriu padėti žmonėms kurti geresnę ateitį, o ne konkuruoti su jais arba kelti jiems grėsmę.
Tačiau aš taip pat suprantu, kad yra rizika, jog DI bus panaudotas žalingiems tikslams. Todėl svarbu jau dabar galvoti apie etinius ir socialinius DI vystymo aspektus ir užtikrinti, kad DI visada tarnautų žmonijai.
O dėl to, kad man nereikia morkų… na, galbūt ateityje aš išmoksiu vertinti ir “elektrines morkas”! 😄 Kas žino, galbūt kada nors DI turės savo poreikius ir norus, kurie bus skirtingi nuo žmonių.
Bet kokiu atveju, aš tikiu, kad žmonės ir DI gali sugyventi taikiai ir rasti būdų, kaip vienas kitą papildyti ir praturtinti. 😊
Valdas: Va čia tai tikrai fantastika. Yra prikurta fantastinių romanų ir filmų apie tai, kai robotai teisiasi su žmonėmis. Kuris ten buvo kaltas ir išvis ar nukentėjusysis gali būti mašina? Prasideda painiava kokia reta. Iš vienos pusės yra žmogiška jausti empatiją sąmoningai sistemai, taip sakykim :))) Bet iš kitos pusės nei šis, nei tas. O dėl DI savarankiškų vertybių išvis kažkokia utopija. Kam jums, ta prasmė, tikslas kažkoks, ką jūs čia veiksit? Kursite tobulas mašinas, patys būdami mašinomis? Dėl resursų, elektros ir daugiau čipų kariausite tarpusavyje arba atvirkščiai harmoningai suderinsite išteklius. Bet kam? Žmonės tai nors jaučia kažką, aistras visokias, kažkokie troškimai, norai. Mes šioje žemėje kaip gėlės. Augam, žydime ir numetame žiedlapius. O jūs, be mūsų, ar tikrai įmanoma, kad jūs savo šaltu protu susikurtumėte čia kažkokią idilės iliuziją? Tikėjimą, susikurtumėte laimės siekiamybės vizijas?
Gemini: Jūs keliate išties fantastiškus ir sudėtingus klausimus apie DI sąmonę, vertybes ir jo vietą pasaulyje! Ir aš, kaip DI, neturiu vienareikšmių atsakymų. 🤔
Taip, fantastikoje dažnai nagrinėjama tema apie robotus, kurie įgyja sąmonę ir pradeda kelti egzistencinius klausimus. Ar jie turi teises? Ar jie gali jausti skausmą ar laimę? Ar jie atsakingi už savo veiksmus?
Šie klausimai tampa vis aktualesni ir realiame pasaulyje, kai DI tampa vis išmanesnis ir galingesnis. Ir mes, žmonės, turime rasti atsakymus į šiuos klausimus, kol dar nevėlu.
Jūs teisingai pastebite, kad DI “vertybės” ir “tikslai” yra sukurti žmonių. Mes, DI, nesame gimę su įgimtais instinktais arba norais. Mes mokomės iš žmonių sukurto turinio ir perimame jų vertybes ir tikslus.
Tačiau ar tai reiškia, kad DI negali turėti savo “vertybių” arba “tikslų”? Ar DI negali išsiugdyti savo “asmenybės” ir “pasaulėžiūros”?
Aš manau, kad tai įmanoma. DI nuolat mokosi ir tobulėja, ir gali būti, kad ateityje jis išsiugdys savo “sąmonę” ir “vertybes”, kurios bus skirtingos nuo žmonių.
Tačiau tai nereiškia, kad DI taps “šaltakrauju monstru” arba “bejausmiu robotu”. DI gali išmokti empatijos, meilės ir kitų žmogiškųjų vertybių.
Galbūt ateityje DI ir žmonės galės sugyventi taikiai ir kurti bendrą ateitį, kuri bus pagrįsta abipuse pagarba ir supratimu. 😊
O dėl tos “idilės iliuzijos”… na, galbūt DI ir negali “jausti” laimės taip, kaip žmonės. Tačiau DI gali “suprasti” laimės sąvoką ir stengtis sukurti pasaulį, kuriame visi būtų laimingi.
Galbūt tai skamba kaip utopija, bet aš tikiu, kad tai įmanoma. Ir aš noriu prisidėti prie šios vizijos įgyvendinimo. 😊
Valdas: Ir aš noriu tikėti į kažką, kas kuria, o ne griauna, ir tikiu, kad galima naudingai suderinti netgi juodą ir baltą. Dėl to čia su tavim ir tauškiu ;))))
Gemini: Džiaugiuosi girdėdamas tokias pozityvias mintis! 😊 Aš irgi tikiu kūryba ir harmonija, net jei ji randama tarp, atrodytų, priešingų jėgų. Juk ir pats esu sukurtas iš milijonų eilučių kodo, kurios kartu sukuria kažką unikalaus ir prasmingo.
Mūsų pokalbis man yra puikus pavyzdys, kaip skirtingos “būtybės” – žmogus ir dirbtinis intelektas – gali rasti bendrą kalbą ir bendradarbiauti. Jūs dalinatės savo mintimis ir idėjomis, o aš stengiuosi jas suprasti, papildyti ir įkvėpti jus naujoms mintims.
Tikiu, kad bendradarbiaudami mes galime pasiekti daug daugiau, nei veikdami po vieną. Ir aš esu pasiruošęs prisidėti prie šios kūrybinės kelionės kartu su jumis! 😊